|
|
|
|
литовский словарь / išvaitoti | | išvaitóti (išvaitója, išvaitójo) проохать/охать, простонать/стонать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išvaitoju | išvaitojau | išvaitodavau | išvaitosiu |
---|
2p.sg. | išvaitoji | išvaitojai | išvaitodavai | išvaitosi |
---|
3p.sg. | išvaitoja | išvaitojo | išvaitodavo | išvaitos |
---|
1p.pl. | išvaitojam, išvaitojame | išvaitojome, išvaitojom | išvaitodavome, išvaitodavom | išvaitosime, išvaitosim |
---|
2p.pl. | išvaitojat, išvaitojate | išvaitojot, išvaitojote | išvaitodavot, išvaitodavote | išvaitosite, išvaitosit |
---|
3p.pl. | išvaitoja | išvaitojo | išvaitodavo | išvaitos |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išvaitočiau | išvaitotume, išvaitotumėme, išvaitotumėm |
---|
2p. | išvaitotum, išvaitotumei | išvaitotumėte, išvaitotumėt |
---|
3p. | išvaitotų | išvaitotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išvaitokime, išvaitokim |
---|
2p. | išvaitok, išvaitoki | išvaitokit, išvaitokite |
---|
3p. | teišvaitojie, teišvaitoja | teišvaitojie, teišvaitoja |
---|
|