/ru/
закрывать (дверь); продевать (нитку)
/en/
1. (karolius ir pan.) string, thread ; 2. (duris, akis) close
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | suverčiu, suveriu | suverčiau, suvertiau, suvėriau | suversdavau, suverdavau | suversiu, suversiu |
| 2p.sg. | suverti, suveri | suvertei, suvėrei | suversdavai, suverdavai | suversi, suversi |
| 3p.sg. | suverčia, suveria | suvertė, suvėrė | suversdavo, suverdavo | suvers, suvers |
| 1p.pl. | suverčiame, suveriam, suveriame, suverčiam | suvertėm, suvėrėm, suvertėme, suvėrėme | suverdavom, suversdavome, suverdavome, suversdavom | suversime, suversime, suversim, suversim |
| 2p.pl. | suveriate, suveriat, suverčiat, suverčiate | suvertėte, suvėrėte, suvėrėt, suvertėt | suversdavot, suverdavot, suversdavote, suverdavote | suversit, suversit, suversite, suversite |
| 3p.pl. | suverčia, suveria | suvertė, suvėrė | suversdavo, suverdavo | suvers, suvers |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | suversčiau, suverčiau | suverstume, suvertume, suverstumėme, suverstumėm, suvertumėm, suvertumėme |
| 2p. | suverstumei, suvertumei, suverstum, suvertum | suvertumėte, suverstumėt, suvertumėt, suverstumėte |
| 3p. | suverstų, suvertų | suverstų, suvertų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | suverkim, suverskim, suverskime, suverkime | |
| 2p. | suverski, suversk, suverki, suverk | suverskit, suverkit, suverskite, suverkite |
| 3p. | tesuveria, tesuverie, tesuvertie | tesuvertie, tesuverie, tesuveria |