|
|
|
|
литовский словарь / užsilaukti | | užsiláukti (užsiláukia, užsiláukė) заждаться; устать [истомиться] от ожидания; mótina užsilaukė sūnaũs — мать заждалась сына
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | užsilaukiu | užsilaukiau | užsilaukdavau | užsilauksiu |
---|
2p.sg. | užsilauki | užsilaukei | užsilaukdavai | užsilauksi |
---|
3p.sg. | užsilaukia | užsilaukė | užsilaukdavo | užsilauks |
---|
1p.pl. | užsilaukiame, užsilaukiam | užsilaukėme, užsilaukėm | užsilaukdavome | užsilauksime |
---|
2p.pl. | užsilaukiate | užsilaukėt, užsilaukėte | užsilaukdavote | užsilauksite |
---|
3p.pl. | užsilaukia | užsilaukė | užsilaukdavo | užsilauks |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | užsilaukčiau | užsilauktumėme, užsilauktume |
---|
2p. | užsilauktum, užsilauktumei | užsilauktumėte |
---|
3p. | užsilauktų | užsilauktų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | užsilaukim, užsilaukime |
---|
2p. | užsilauki, užsilauk | užsilaukit, užsilaukite |
---|
3p. | teužsilaukia, teužsilaukie | teužsilaukie, teužsilaukia |
---|
|