|
|
|
|
литовский словарь / prisigrūsti | |
prisigrū́sti (prisigrū́da, prisigrū́do)
1. набиться/набиваться;
į̃ sãlę prisigrū́do daũg žmonių̃ — в зал набилось много народу;
2. напихать/напихивать (себе);
jìs prisigrū́do į̃ lagamìną reikalingiáusių daiktų̃ — он запихал в (свой) чемодан самые необходимые вещи
/en/
1. (apie žmones) crowd (into a place); (prie) squeeze/push one's way (to); 2. (daiktų) cram for oneself; 3. (prisipildyti) become crowded (with), be crammed (with)
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | prisigrūdu | prisigrūdau | prisigrūsdavau | prisigrūsiu |
|---|
| 2p.sg. | prisigrūdi | prisigrūdai | prisigrūsdavai | prisigrūsi |
|---|
| 3p.sg. | prisigrūda | prisigrūdo | prisigrūsdavo | prisigrūs |
|---|
| 1p.pl. | prisigrūdam, prisigrūdame | prisigrūdome, prisigrūdom | prisigrūsdavome | prisigrūsime |
|---|
| 2p.pl. | prisigrūdate | prisigrūdote, prisigrūdot | prisigrūsdavote | prisigrūsite |
|---|
| 3p.pl. | prisigrūda | prisigrūdo | prisigrūsdavo | prisigrūs |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | prisigrūsčiau | prisigrūstumėme, prisigrūstume |
|---|
| 2p. | prisigrūstumei, prisigrūstum | prisigrūstumėte |
|---|
| 3p. | prisigrūstų | prisigrūstų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | prisigrūskim, prisigrūskime |
|---|
| 2p. | prisigrūsk, prisigrūski | prisigrūskite, prisigrūskit |
|---|
| 3p. | teprisigrūda, teprisigrūdie | teprisigrūda, teprisigrūdie |
|---|
|
