/ru/
ловить зверей, охотиться
/en/
catch (wild) beasts
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | žvėriauju | žvėriavau | žvėriaudavau | žvėriausiu |
| 2p.sg. | žvėriauji | žvėriavai | žvėriaudavai | žvėriausi |
| 3p.sg. | žvėriauja | žvėriavo | žvėriaudavo | žvėriaus |
| 1p.pl. | žvėriaujame, žvėriaujam | žvėriavom, žvėriavome | žvėriaudavome, žvėriaudavom | žvėriausim, žvėriausime |
| 2p.pl. | žvėriaujate, žvėriaujat | žvėriavot, žvėriavote | žvėriaudavot, žvėriaudavote | žvėriausit, žvėriausite |
| 3p.pl. | žvėriauja | žvėriavo | žvėriaudavo | žvėriaus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | žvėriaučiau | žvėriautumėme, žvėriautumėm, žvėriautume |
| 2p. | žvėriautum, žvėriautumei | žvėriautumėt, žvėriautumėte |
| 3p. | žvėriautų | žvėriautų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | žvėriaukim, žvėriaukime | |
| 2p. | žvėriauki, žvėriauk | žvėriaukite, žvėriaukit |
| 3p. | težvėriaujie, težvėriauja | težvėriauja, težvėriaujie |