/ru/
журчать; урчать (живот); бурчать
/en/
žr. gurgėti
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | gurguliuoju | gurguliavau | gurguliuodavau | gurguliuosiu |
| 2p.sg. | gurguliuoji | gurguliavai | gurguliuodavai | gurguliuosi |
| 3p.sg. | gurguliuoja | gurguliavo | gurguliuodavo | gurguliuos |
| 1p.pl. | gurguliuojame, gurguliuojam | gurguliavom, gurguliavome | gurguliuodavome, gurguliuodavom | gurguliuosim, gurguliuosime |
| 2p.pl. | gurguliuojat, gurguliuojate | gurguliavote, gurguliavot | gurguliuodavot, gurguliuodavote | gurguliuosite, gurguliuosit |
| 3p.pl. | gurguliuoja | gurguliavo | gurguliuodavo | gurguliuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | gurguliuočiau | gurguliuotume, gurguliuotumėme, gurguliuotumėm |
| 2p. | gurguliuotumei, gurguliuotum | gurguliuotumėt, gurguliuotumėte |
| 3p. | gurguliuotų | gurguliuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | gurguliuokime, gurguliuokim | |
| 2p. | gurguliuoki, gurguliuok | gurguliuokit, gurguliuokite |
| 3p. | tegurguliuojie, tegurguliuoja | tegurguliuoja, tegurguliuojie |