/ru/
разрядить, разряжать
/en/
discharge
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išelektrinu | išelektrinau | išelektrindavau | išelektrinsiu |
| 2p.sg. | išelektrini | išelektrinai | išelektrindavai | išelektrinsi |
| 3p.sg. | išelektrina | išelektrino | išelektrindavo | išelektrins |
| 1p.pl. | išelektriname, išelektrinam | išelektrinom, išelektrinome | išelektrindavome, išelektrindavom | išelektrinsime, išelektrinsim |
| 2p.pl. | išelektrinate, išelektrinat | išelektrinot, išelektrinote | išelektrindavote, išelektrindavot | išelektrinsit, išelektrinsite |
| 3p.pl. | išelektrina | išelektrino | išelektrindavo | išelektrins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išelektrinčiau | išelektrintume, išelektrintumėm, išelektrintumėme |
| 2p. | išelektrintumei, išelektrintum | išelektrintumėt, išelektrintumėte |
| 3p. | išelektrintų | išelektrintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išelektrinkim, išelektrinkime | |
| 2p. | išelektrink, išelektrinki | išelektrinkite, išelektrinkit |
| 3p. | teišelektrinie, teišelektrina | teišelektrinie, teišelektrina |