|
|
|
|
литовский словарь / išsibrauti | | išsibráuti (išsibráuna, išsibróvė) выбраться/выбираться; протолкнуться [протолкаться]/проталкиваться
/en/ get out; force one's way (out of); push/elbow/shoulder one's way (out of)
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išsibraunu | išsibroviau | išsibraudavau | išsibrausiu |
---|
2p.sg. | išsibrauni | išsibrovei | išsibraudavai | išsibrausi |
---|
3p.sg. | išsibrauna | išsibrovė | išsibraudavo | išsibraus |
---|
1p.pl. | išsibraunam, išsibrauname | išsibrovėme, išsibrovėm | išsibraudavome | išsibrausime |
---|
2p.pl. | išsibraunate | išsibrovėt, išsibrovėte | išsibraudavote | išsibrausite |
---|
3p.pl. | išsibrauna | išsibrovė | išsibraudavo | išsibraus |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išsibraučiau | išsibrautumėme, išsibrautume |
---|
2p. | išsibrautumei, išsibrautum | išsibrautumėte |
---|
3p. | išsibrautų | išsibrautų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išsibraukime, išsibraukim |
---|
2p. | išsibrauki, išsibrauk | išsibraukit, išsibraukite |
---|
3p. | teišsibrauna, teišsibraunie | teišsibrauna, teišsibraunie |
---|
|