|
|
|
|
литовский словарь / suklaipyti | | suklaipýti (suklaĩpo, suklaĩpė) džn, стаптывать/ стоптать; искривлять/искривить
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | suklaipau | suklaipiau | suklaipydavau | suklaipysiu |
---|
2p.sg. | suklaipai | suklaipei | suklaipydavai | suklaipysi |
---|
3p.sg. | suklaipo | suklaipė | suklaipydavo | suklaipys |
---|
1p.pl. | suklaipome, suklaipom | suklaipėm, suklaipėme | suklaipydavom, suklaipydavome | suklaipysim, suklaipysime |
---|
2p.pl. | suklaipot, suklaipote | suklaipėte, suklaipėt | suklaipydavote, suklaipydavot | suklaipysit, suklaipysite |
---|
3p.pl. | suklaipo | suklaipė | suklaipydavo | suklaipys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | suklaipyčiau | suklaipytumėm, suklaipytume, suklaipytumėme |
---|
2p. | suklaipytumei, suklaipytum | suklaipytumėt, suklaipytumėte |
---|
3p. | suklaipytų | suklaipytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | suklaipykim, suklaipykime |
---|
2p. | suklaipyki, suklaipyk | suklaipykite, suklaipykit |
---|
3p. | tesuklaipai, tesuklaipo | tesuklaipo, tesuklaipai |
---|
|