/ru/
сотрясать; встряхивать
/en/
1. shake (up); 2. (važiuojant) jolt; mus smarkiai sukratė we got a severe jolt; we have had a bad shaking
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | sukratau | sukračiau | sukratydavau | sukratysiu |
2p.sg. | sukratai | sukratei | sukratydavai | sukratysi |
3p.sg. | sukrato | sukratė | sukratydavo | sukratys |
1p.pl. | sukratome, sukratom | sukratėme, sukratėm | sukratydavome, sukratydavom | sukratysim, sukratysime |
2p.pl. | sukratot, sukratote | sukratėte, sukratėt | sukratydavot, sukratydavote | sukratysite, sukratysit |
3p.pl. | sukrato | sukratė | sukratydavo | sukratys |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | sukratyčiau | sukratytume, sukratytumėme, sukratytumėm |
2p. | sukratytumei, sukratytum | sukratytumėt, sukratytumėte |
3p. | sukratytų | sukratytų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | sukratykime, sukratykim | |
2p. | sukratyki, sukratyk | sukratykit, sukratykite |
3p. | tesukratai, tesukrato | tesukrato, tesukratai |