|
|
|
|
литовский словарь / defiliuoti | | defiliúoti (defiliúoja, defiliãvo) дефилировать, торжественно проходить
/en/ defile.
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | defiliuoju | defiliavau | defiliuodavau | defiliuosiu |
---|
2p.sg. | defiliuoji | defiliavai | defiliuodavai | defiliuosi |
---|
3p.sg. | defiliuoja | defiliavo | defiliuodavo | defiliuos |
---|
1p.pl. | defiliuojame, defiliuojam | defiliavome, defiliavom | defiliuodavom, defiliuodavome | defiliuosim, defiliuosime |
---|
2p.pl. | defiliuojate, defiliuojat | defiliavot, defiliavote | defiliuodavote, defiliuodavot | defiliuosite, defiliuosit |
---|
3p.pl. | defiliuoja | defiliavo | defiliuodavo | defiliuos |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | defiliuočiau | defiliuotumėm, defiliuotume, defiliuotumėme |
---|
2p. | defiliuotum, defiliuotumei | defiliuotumėt, defiliuotumėte |
---|
3p. | defiliuotų | defiliuotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | defiliuokime, defiliuokim |
---|
2p. | defiliuok, defiliuoki | defiliuokit, defiliuokite |
---|
3p. | tedefiliuoja, tedefiliuojie | tedefiliuoja, tedefiliuojie |
---|
|