|
|
|
|
литовский словарь / išpainioti | |
išpáinioti (išpáinioja, išpáiniojo) — выпутать/выпутывать, распутать/распутывать;
išpáinioti siū́lus — распутать нитки;
išpáinioti draũgą ìš bėdõs prk. — выпутать друга из беды
/en/
disentangle, extricate, unravel ; i. mazgą get a knot undone; i. siūlus unravel the thread ; i. draugą iš bėdos prk. extricate/disentangle one's friend from trouble
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išpainioju | išpainiojau | išpainiodavau | išpainiosiu |
|---|
| 2p.sg. | išpainioji | išpainiojai | išpainiodavai | išpainiosi |
|---|
| 3p.sg. | išpainioja | išpainiojo | išpainiodavo | išpainios |
|---|
| 1p.pl. | išpainiojame, išpainiojam | išpainiojom, išpainiojome | išpainiodavom, išpainiodavome | išpainiosime, išpainiosim |
|---|
| 2p.pl. | išpainiojat, išpainiojate | išpainiojote, išpainiojot | išpainiodavote, išpainiodavot | išpainiosit, išpainiosite |
|---|
| 3p.pl. | išpainioja | išpainiojo | išpainiodavo | išpainios |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išpainiočiau | išpainiotumėme, išpainiotume, išpainiotumėm |
|---|
| 2p. | išpainiotum, išpainiotumei | išpainiotumėt, išpainiotumėte |
|---|
| 3p. | išpainiotų | išpainiotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išpainiokime, išpainiokim |
|---|
| 2p. | išpainioki, išpainiok | išpainiokite, išpainiokit |
|---|
| 3p. | teišpainioja, teišpainiojie | teišpainiojie, teišpainioja |
|---|
|
