|
|
|
|
литовский словарь / gaižėti | | gaižė́ti (gaižė́ja, gaižė́jo) становиться прогорклым [терпким]
/en/ grow/become rank/rancid
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | gaižėju | gaižėjau | gaižėdavau | gaižėsiu |
---|
2p.sg. | gaižėji | gaižėjai | gaižėdavai | gaižėsi |
---|
3p.sg. | gaižėja | gaižėjo | gaižėdavo | gaižės |
---|
1p.pl. | gaižėjame, gaižėjam | gaižėjom, gaižėjome | gaižėdavom, gaižėdavome | gaižėsime, gaižėsim |
---|
2p.pl. | gaižėjat, gaižėjate | gaižėjot, gaižėjote | gaižėdavote, gaižėdavot | gaižėsit, gaižėsite |
---|
3p.pl. | gaižėja | gaižėjo | gaižėdavo | gaižės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | gaižėčiau | gaižėtumėm, gaižėtume, gaižėtumėme |
---|
2p. | gaižėtum, gaižėtumei | gaižėtumėte, gaižėtumėt |
---|
3p. | gaižėtų | gaižėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | gaižėkim, gaižėkime |
---|
2p. | gaižėk, gaižėki | gaižėkite, gaižėkit |
---|
3p. | tegaižėjie, tegaižėja | tegaižėja, tegaižėjie |
---|
|