/ru/
побрякивать; позвякивать; бренчать
/en/
žr. barkšnoti
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | barkščioju | barkščiojau | barkščiodavau | barkščiosiu |
| 2p.sg. | barkščioji | barkščiojai | barkščiodavai | barkščiosi |
| 3p.sg. | barkščioja | barkščiojo | barkščiodavo | barkščios |
| 1p.pl. | barkščiojame, barkščiojam | barkščiojom, barkščiojome | barkščiodavome, barkščiodavom | barkščiosim, barkščiosime |
| 2p.pl. | barkščiojate, barkščiojat | barkščiojote, barkščiojot | barkščiodavote, barkščiodavot | barkščiosite, barkščiosit |
| 3p.pl. | barkščioja | barkščiojo | barkščiodavo | barkščios |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | barkščiočiau | barkščiotumėm, barkščiotume, barkščiotumėme |
| 2p. | barkščiotum, barkščiotumei | barkščiotumėte, barkščiotumėt |
| 3p. | barkščiotų | barkščiotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | barkščiokime, barkščiokim | |
| 2p. | barkščioki, barkščiok | barkščiokit, barkščiokite |
| 3p. | tebarkščioja, tebarkščiojie | tebarkščioja, tebarkščiojie |