/ru/
натрясти; натрясать (нпр. яблок)
/en/
žr. prikrėsti
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prikratau | prikračiau | prikratydavau | prikratysiu |
| 2p.sg. | prikratai | prikratei | prikratydavai | prikratysi |
| 3p.sg. | prikrato | prikratė | prikratydavo | prikratys |
| 1p.pl. | prikratom, prikratome | prikratėme, prikratėm | prikratydavome, prikratydavom | prikratysim, prikratysime |
| 2p.pl. | prikratot, prikratote | prikratėt, prikratėte | prikratydavote, prikratydavot | prikratysite, prikratysit |
| 3p.pl. | prikrato | prikratė | prikratydavo | prikratys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prikratyčiau | prikratytume, prikratytumėm, prikratytumėme |
| 2p. | prikratytum, prikratytumei | prikratytumėte, prikratytumėt |
| 3p. | prikratytų | prikratytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prikratykime, prikratykim | |
| 2p. | prikratyki, prikratyk | prikratykit, prikratykite |
| 3p. | teprikrato, teprikratai | teprikrato, teprikratai |