/ru/
слопать, сожрать
/en/
šnek. 1. (suduoti) strike; (botagu) whip, lash; 2. (suėsti) put away; gobble up
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | sušveičiu | sušveičiau, sušveitiau | sušveisdavau | sušveisiu |
| 2p.sg. | sušveiti | sušveitei | sušveisdavai | sušveisi |
| 3p.sg. | sušveičia | sušveitė | sušveisdavo | sušveis |
| 1p.pl. | sušveičiame, sušveičiam | sušveitėm, sušveitėme | sušveisdavome, sušveisdavom | sušveisim, sušveisime |
| 2p.pl. | sušveičiat, sušveičiate | sušveitėte, sušveitėt | sušveisdavot, sušveisdavote | sušveisite, sušveisit |
| 3p.pl. | sušveičia | sušveitė | sušveisdavo | sušveis |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sušveisčiau | sušveistumėm, sušveistumėme, sušveistume |
| 2p. | sušveistumei, sušveistum | sušveistumėt, sušveistumėte |
| 3p. | sušveistų | sušveistų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sušveiskim, sušveiskime | |
| 2p. | sušveisk, sušveiski | sušveiskite, sušveiskit |
| 3p. | tesušveitie | tesušveitie |