|
|
|
|
литовский словарь / skonėtis | | skonė́tis (skonė́jasi, skonė́josi) (kuo) — наслаждаться (чем), смаковать (что)
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | skoniuos, skoniuosi | skonėjausi, skonėjaus | skonėdavausi, skonėdavaus | skonėsiuosi, skonėsiuos |
---|
2p.sg. | skonies, skoniesi | skonėjaisi, skonėjais | skonėdavais, skonėdavaisi | skonėsies, skonėsiesi |
---|
3p.sg. | skonisi, skonis | skonėjosi, skonėjos | skonėdavosi, skonėdavos | skonėsis |
---|
1p.pl. | skonimės | skonėjomės | skonėdavomės | skonėsimės |
---|
2p.pl. | skonitės | skonėjotės | skonėdavotės | skonėsitės |
---|
3p.pl. | skonis, skonisi | skonėjos, skonėjosi | skonėdavosi, skonėdavos | skonėsis |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | skonėčiaus, skonėčiausi | skonėtumėmės, skonėtumės |
---|
2p. | skonėtumeis, skonėtumeisi | skonėtumėtės |
---|
3p. | skonėtųsi, skonėtųs | skonėtųsi, skonėtųs |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | skonėkimės |
---|
2p. | skonėkis | skonėkitės |
---|
3p. | tesiskonie, tesiskoni | tesiskoni, tesiskonie |
---|
|