|
|
|
|
литовский словарь / atbūti | |
atbū́ti (atbū̃va, atbùvo)
1. отбыть/отбывать; пробыть (pvz., metus);
2. (atlikti) сделать/делать, выполнить/выполнять
/en/
(atitarnauti) serve; a. karinę tarnybą serve one's time as a soldier
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | | atbuvau | atbūdavau | atbūsiu |
|---|
| 2p.sg. | | atbuvai | atbūdavai | atbūsi |
|---|
| 3p.sg. | | atbuvo | atbūdavo | atbus |
|---|
| 1p.pl. | | atbuvom, atbuvome | atbūdavom, atbūdavome | atbūsim, atbūsime |
|---|
| 2p.pl. | | atbuvote, atbuvot | atbūdavote, atbūdavot | atbūsit, atbūsite |
|---|
| 3p.pl. | | atbuvo | atbūdavo | atbus |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | atbūčiau | atbūtumėm, atbūtumėme, atbūtume |
|---|
| 2p. | atbūtumei, atbūtum | atbūtumėt, atbūtumėte |
|---|
| 3p. | atbūtų | atbūtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | atbūkim, atbūkime |
|---|
| 2p. | atbūki, atbūk | atbūkit, atbūkite |
|---|
| 3p. | | |
|---|
|
