/ru/
освещать; просвещать
/en/
1. (kambarį) light up; 2. (žmogų) enlighten
/de/
beleuchten vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | apšviečiu | apšviečiau | apšviesdavau | apšviesiu |
| 2p.sg. | apšvieti | apšvietei | apšviesdavai | apšviesi |
| 3p.sg. | apšviečia | apšvietė | apšviesdavo | apšvies |
| 1p.pl. | apšviečiame, apšviečiam | apšvietėm, apšvietėme | apšviesdavome, apšviesdavom | apšviesime, apšviesim |
| 2p.pl. | apšviečiat, apšviečiate | apšvietėt, apšvietėte | apšviesdavote, apšviesdavot | apšviesit, apšviesite |
| 3p.pl. | apšviečia | apšvietė | apšviesdavo | apšvies |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apšviesčiau | apšviestumėm, apšviestumėme, apšviestume |
| 2p. | apšviestum, apšviestumei | apšviestumėte, apšviestumėt |
| 3p. | apšviestų | apšviestų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apšvieskime, apšvieskim | |
| 2p. | apšviesk, apšvieski | apšvieskite, apšvieskit |
| 3p. | teapšvietie | teapšvietie |