|
|
|
|
литовский словарь / prisikariauti | |
prisikariáuti (prisikariáuja, prisikariãvo) навоеваться
/ru/
навоеваться
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | prisikariauju | prisikariavau | prisikariaudavau | prisikariausiu |
|---|
| 2p.sg. | prisikariauji | prisikariavai | prisikariaudavai | prisikariausi |
|---|
| 3p.sg. | prisikariauja | prisikariavo | prisikariaudavo | prisikariaus |
|---|
| 1p.pl. | prisikariaujame, prisikariaujam | prisikariavom, prisikariavome | prisikariaudavome | prisikariausime |
|---|
| 2p.pl. | prisikariaujate | prisikariavote, prisikariavot | prisikariaudavote | prisikariausite |
|---|
| 3p.pl. | prisikariauja | prisikariavo | prisikariaudavo | prisikariaus |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | prisikariaučiau | prisikariautumėme, prisikariautume |
|---|
| 2p. | prisikariautum, prisikariautumei | prisikariautumėte |
|---|
| 3p. | prisikariautų | prisikariautų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | prisikariaukime, prisikariaukim |
|---|
| 2p. | prisikariauki, prisikariauk | prisikariaukite, prisikariaukit |
|---|
| 3p. | teprisikariauja, teprisikariaujie | teprisikariauja, teprisikariaujie |
|---|
|
