|
|
|
|
литовский словарь / įsiruošti | |
įsiruõšti (įsiruõšia, įsìruošė) устроить/устраивать себе; установить/устанавливать для себя [у себя]
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įsiruošiu | įsiruošiau | įsiruošdavau | įsiruošiu |
|---|
| 2p.sg. | įsiruoši | įsiruošei | įsiruošdavai | įsiruoši |
|---|
| 3p.sg. | įsiruošia | įsiruošė | įsiruošdavo | įsiruoš |
|---|
| 1p.pl. | įsiruošiame, įsiruošiam | įsiruošėm, įsiruošėme | įsiruošdavome | įsiruošime |
|---|
| 2p.pl. | įsiruošiate | įsiruošėte, įsiruošėt | įsiruošdavote | įsiruošite |
|---|
| 3p.pl. | įsiruošia | įsiruošė | įsiruošdavo | įsiruoš |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įsiruoščiau | įsiruoštume, įsiruoštumėme |
|---|
| 2p. | įsiruoštumei, įsiruoštum | įsiruoštumėte |
|---|
| 3p. | įsiruoštų | įsiruoštų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įsiruoškime, įsiruoškim |
|---|
| 2p. | įsiruoški, įsiruošk | įsiruoškite, įsiruoškit |
|---|
| 3p. | teįsiruošie, teįsiruošia | teįsiruošie, teįsiruošia |
|---|
|
