|
|
|
|
литовский словарь / išretėti | |
išretė́ti (išretė́ja, išretė́jo) — поредеть/редеть, разредиться/разрежаться
/en/
1. thin; 2. (apie orą) rarefy
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išretėju | išretėjau | išretėdavau | išretėsiu |
|---|
| 2p.sg. | išretėji | išretėjai | išretėdavai | išretėsi |
|---|
| 3p.sg. | išretėja | išretėjo | išretėdavo | išretės |
|---|
| 1p.pl. | išretėjam, išretėjame | išretėjome, išretėjom | išretėdavom, išretėdavome | išretėsime, išretėsim |
|---|
| 2p.pl. | išretėjate, išretėjat | išretėjote, išretėjot | išretėdavot, išretėdavote | išretėsit, išretėsite |
|---|
| 3p.pl. | išretėja | išretėjo | išretėdavo | išretės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išretėčiau | išretėtume, išretėtumėm, išretėtumėme |
|---|
| 2p. | išretėtumei, išretėtum | išretėtumėt, išretėtumėte |
|---|
| 3p. | išretėtų | išretėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išretėkim, išretėkime |
|---|
| 2p. | išretėki, išretėk | išretėkite, išretėkit |
|---|
| 3p. | teišretėjie, teišretėja | teišretėjie, teišretėja |
|---|
|
