|
|
|
|
литовский словарь / nugurėti | |
nugurė́ti (nùgura, nugurė́jo) обкрошиться/обкрашиваться
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | | nugurėjau | nugurėdavau | nugurėsiu |
|---|
| 2p.sg. | | nugurėjai | nugurėdavai | nugurėsi |
|---|
| 3p.sg. | | nugurėjo | nugurėdavo | nugurės |
|---|
| 1p.pl. | | nugurėjom, nugurėjome | nugurėdavome, nugurėdavom | nugurėsime, nugurėsim |
|---|
| 2p.pl. | | nugurėjot, nugurėjote | nugurėdavot, nugurėdavote | nugurėsit, nugurėsite |
|---|
| 3p.pl. | | nugurėjo | nugurėdavo | nugurės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | nugurėčiau | nugurėtumėme, nugurėtumėm, nugurėtume |
|---|
| 2p. | nugurėtum, nugurėtumei | nugurėtumėte, nugurėtumėt |
|---|
| 3p. | nugurėtų | nugurėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | nugurėkim, nugurėkime |
|---|
| 2p. | nugurėk, nugurėki | nugurėkite, nugurėkit |
|---|
| 3p. | | |
|---|
|
