|
|
|
|
литовский словарь / sukalinėti | |
sukalinė́ti (sukalinė́ja, sukalinė́jo) džn. сколачивать/сколотить; сбивать/сбить
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sukalinėju | sukalinėjau | sukalinėdavau | sukalinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | sukalinėji | sukalinėjai | sukalinėdavai | sukalinėsi |
|---|
| 3p.sg. | sukalinėja | sukalinėjo | sukalinėdavo | sukalinės |
|---|
| 1p.pl. | sukalinėjame, sukalinėjam | sukalinėjome, sukalinėjom | sukalinėdavome, sukalinėdavom | sukalinėsim, sukalinėsime |
|---|
| 2p.pl. | sukalinėjate, sukalinėjat | sukalinėjot, sukalinėjote | sukalinėdavote, sukalinėdavot | sukalinėsit, sukalinėsite |
|---|
| 3p.pl. | sukalinėja | sukalinėjo | sukalinėdavo | sukalinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sukalinėčiau | sukalinėtumėm, sukalinėtumėme, sukalinėtume |
|---|
| 2p. | sukalinėtum, sukalinėtumei | sukalinėtumėte, sukalinėtumėt |
|---|
| 3p. | sukalinėtų | sukalinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sukalinėkim, sukalinėkime |
|---|
| 2p. | sukalinėk, sukalinėki | |
|---|
| 3p. | | |
|---|
|
