/ru/
ограничивать
/en/
limit, restrict; kalbėtojui laiką set the speaker a time-limit
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | apriboju | apribojau | apribodavau | apribosiu |
| 2p.sg. | apriboji | apribojai | apribodavai | apribosi |
| 3p.sg. | apriboja | apribojo | apribodavo | apribos |
| 1p.pl. | apribojam, apribojame | apribojome, apribojom | apribodavom, apribodavome | apribosim, apribosime |
| 2p.pl. | apribojate, apribojat | apribojote, apribojot | apribodavote, apribodavot | apribosite, apribosit |
| 3p.pl. | apriboja | apribojo | apribodavo | apribos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apribočiau | apribotumėme, apribotume, apribotumėm |
| 2p. | apribotumei, apribotum | apribotumėt, apribotumėte |
| 3p. | apribotų | apribotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apribokime, apribokim | |
| 2p. | apriboki, apribok | apribokit, apribokite |
| 3p. | teapribojie, teapriboja | teapriboja, teapribojie |