|
|
|
|
литовский словарь / išrenginėti | |
išrenginė́ti (išrenginė́ja, išrenginė́jo) džn.
1. снаряжать;
2. раздевать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išrenginėju | išrenginėjau | išrenginėdavau | išrenginėsiu |
|---|
| 2p.sg. | išrenginėji | išrenginėjai | išrenginėdavai | išrenginėsi |
|---|
| 3p.sg. | išrenginėja | išrenginėjo | išrenginėdavo | išrenginės |
|---|
| 1p.pl. | išrenginėjam, išrenginėjame | išrenginėjome, išrenginėjom | išrenginėdavome, išrenginėdavom | išrenginėsim, išrenginėsime |
|---|
| 2p.pl. | išrenginėjate, išrenginėjat | išrenginėjot, išrenginėjote | išrenginėdavot, išrenginėdavote | išrenginėsite, išrenginėsit |
|---|
| 3p.pl. | išrenginėja | išrenginėjo | išrenginėdavo | išrenginės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išrenginėčiau | išrenginėtumėme, išrenginėtume, išrenginėtumėm |
|---|
| 2p. | išrenginėtum, išrenginėtumei | išrenginėtumėt, išrenginėtumėte |
|---|
| 3p. | išrenginėtų | išrenginėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išrenginėkime, išrenginėkim |
|---|
| 2p. | išrenginėk, išrenginėki | išrenginėkit, išrenginėkite |
|---|
| 3p. | teišrenginėja, teišrenginėjie | teišrenginėja, teišrenginėjie |
|---|
|
