/ru/
оскорбляться; обижаться
/en/
take offence; don't be offended
/de/
sich beleidigt fühlen; neįsižeisk(it)! nichts für ungut!
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įsižeidžiu | įsižeidiau, įsižeidžiau | įsižeisdavau | įsižeisiu |
| 2p.sg. | įsižeidi | įsižeidei | įsižeisdavai | įsižeisi |
| 3p.sg. | įsižeidžia | įsižeidė | įsižeisdavo | įsižeis |
| 1p.pl. | įsižeidžiame, įsižeidžiam | įsižeidėm, įsižeidėme | įsižeisdavome | įsižeisime |
| 2p.pl. | įsižeidžiate | įsižeidėt, įsižeidėte | įsižeisdavote | įsižeisite |
| 3p.pl. | įsižeidžia | įsižeidė | įsižeisdavo | įsižeis |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsižeisčiau | įsižeistume, įsižeistumėme |
| 2p. | įsižeistumei, įsižeistum | įsižeistumėte |
| 3p. | įsižeistų | įsižeistų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsižeiskime, įsižeiskim | |
| 2p. | įsižeiski, įsižeisk | įsižeiskit, įsižeiskite |
| 3p. | teįsižeidie | teįsižeidie |