/ru/
заговаривать
/en/
žr. vardyti 2
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | varduoju | vardavau | varduodavau | varduosiu |
| 2p.sg. | varduoji | vardavai | varduodavai | varduosi |
| 3p.sg. | varduoja | vardavo | varduodavo | varduos |
| 1p.pl. | varduojame, varduojam | vardavome, vardavom | varduodavome, varduodavom | varduosime, varduosim |
| 2p.pl. | varduojat, varduojate | vardavot, vardavote | varduodavot, varduodavote | varduosit, varduosite |
| 3p.pl. | varduoja | vardavo | varduodavo | varduos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | varduočiau | varduotumėme, varduotumėm, varduotume |
| 2p. | varduotum, varduotumei | varduotumėte, varduotumėt |
| 3p. | varduotų | varduotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | varduokime, varduokim | |
| 2p. | varduoki, varduok | varduokite, varduokit |
| 3p. | tevarduojie, tevarduoja | tevarduoja, tevarduojie |