/ru/
удерживаться; устоять
/en/
(prieš ką) hold one's ground, hold out; ne lose one's ground
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | atsituriu | atsiturėjau | atsiturėdavau | atsiturėsiu |
| 2p.sg. | atsituri | atsiturėjai | atsiturėdavai | atsiturėsi |
| 3p.sg. | atsituri | atsiturėjo | atsiturėdavo | atsiturės |
| 1p.pl. | atsiturime, atsiturim | atsiturėjom, atsiturėjome | atsiturėdavome | atsiturėsime |
| 2p.pl. | atsiturite | atsiturėjote, atsiturėjot | atsiturėdavote | atsiturėsite |
| 3p.pl. | atsituri | atsiturėjo | atsiturėdavo | atsiturės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atsiturėčiau | atsiturėtumėme, atsiturėtume |
| 2p. | atsiturėtum, atsiturėtumei | atsiturėtumėte |
| 3p. | atsiturėtų | atsiturėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atsiturėkim, atsiturėkime | |
| 2p. | atsiturėki, atsiturėk | atsiturėkite, atsiturėkit |
| 3p. | teatsituri, teatsiturie | teatsituri, teatsiturie |