/ru/
освобождаться, высвобождаться
/en/
get/become free; make oneself free; iš priespaudos get/become free of oppression; make oneself free from oppression
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išsilaisvinu | išsilaisvinau | išsilaisvindavau | išsilaisvinsiu |
| 2p.sg. | išsilaisvini | išsilaisvinai | išsilaisvindavai | išsilaisvinsi |
| 3p.sg. | išsilaisvina | išsilaisvino | išsilaisvindavo | išsilaisvins |
| 1p.pl. | išsilaisviname, išsilaisvinam | išsilaisvinom, išsilaisvinome | išsilaisvindavome | išsilaisvinsime |
| 2p.pl. | išsilaisvinate | išsilaisvinot, išsilaisvinote | išsilaisvindavote | išsilaisvinsite |
| 3p.pl. | išsilaisvina | išsilaisvino | išsilaisvindavo | išsilaisvins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsilaisvinčiau | išsilaisvintume, išsilaisvintumėme |
| 2p. | išsilaisvintum, išsilaisvintumei | išsilaisvintumėte |
| 3p. | išsilaisvintų | išsilaisvintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsilaisvinkim, išsilaisvinkime | |
| 2p. | išsilaisvink, išsilaisvinki | išsilaisvinkit, išsilaisvinkite |
| 3p. | teišsilaisvina, teišsilaisvinie | teišsilaisvina, teišsilaisvinie |