|
|
|
|
литовский словарь / loštelėti | | lóštelėti (lóštelėja, lóštelėjo) 1. чуть откинуть/откидывать [отклонить/отклонять]; 2. чуть откинуться/откидываться [отклониться/отклоняться]
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | lošteliu | loštelėjau | loštelėdavau | loštelėsiu |
---|
2p.sg. | lošteli | loštelėjai | loštelėdavai | loštelėsi |
---|
3p.sg. | lošteli | loštelėjo | loštelėdavo | loštelės |
---|
1p.pl. | loštelime, loštelim | loštelėjom, loštelėjome | loštelėdavome, loštelėdavom | loštelėsime, loštelėsim |
---|
2p.pl. | loštelit, loštelite | loštelėjot, loštelėjote | loštelėdavote, loštelėdavot | loštelėsit, loštelėsite |
---|
3p.pl. | lošteli | loštelėjo | loštelėdavo | loštelės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | loštelėčiau | loštelėtumėm, loštelėtumėme, loštelėtume |
---|
2p. | loštelėtumei, loštelėtum | loštelėtumėte, loštelėtumėt |
---|
3p. | loštelėtų | loštelėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | loštelėkim, loštelėkime |
---|
2p. | loštelėk, loštelėki | loštelėkit, loštelėkite |
---|
3p. | telošteli, teloštelie | telošteli, teloštelie |
---|
|