|
|
|
|
литовский словарь / susikuždėti | | susikuždė́ti (susìkužda, susikuždė́jo) сговориться/ сговариваться шёпотом
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | susikuždu | susikuždėjau | susikuždėdavau | susikuždėsiu |
---|
2p.sg. | susikuždi | susikuždėjai | susikuždėdavai | susikuždėsi |
---|
3p.sg. | susikužda | susikuždėjo | susikuždėdavo | susikuždės |
---|
1p.pl. | susikuždam, susikuždame | susikuždėjom, susikuždėjome | susikuždėdavome | susikuždėsime |
---|
2p.pl. | susikuždate | susikuždėjot, susikuždėjote | susikuždėdavote | susikuždėsite |
---|
3p.pl. | susikužda | susikuždėjo | susikuždėdavo | susikuždės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | susikuždėčiau | susikuždėtumėme, susikuždėtume |
---|
2p. | susikuždėtumei, susikuždėtum | susikuždėtumėte |
---|
3p. | susikuždėtų | susikuždėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | susikuždėkim, susikuždėkime |
---|
2p. | susikuždėk, susikuždėki | susikuždėkite, susikuždėkit |
---|
3p. | tesusikužda, tesusikuždie | tesusikužda, tesusikuždie |
---|
|