|
|
|
|
литовский словарь / uždavinėti | |
uždavinė́ti (uždavinė́ja; uždavinė́jo) džn. задавать;
u. pãmokas — задавать уроки;
/ru/
задавать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | uždavinėju | uždavinėjau | uždavinėdavau | uždavinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | uždavinėji | uždavinėjai | uždavinėdavai | uždavinėsi |
|---|
| 3p.sg. | uždavinėja | uždavinėjo | uždavinėdavo | uždavinės |
|---|
| 1p.pl. | uždavinėjam, uždavinėjame | uždavinėjome, uždavinėjom | uždavinėdavom, uždavinėdavome | uždavinėsime, uždavinėsim |
|---|
| 2p.pl. | uždavinėjate, uždavinėjat | uždavinėjote, uždavinėjot | uždavinėdavote, uždavinėdavot | uždavinėsite, uždavinėsit |
|---|
| 3p.pl. | uždavinėja | uždavinėjo | uždavinėdavo | uždavinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | uždavinėčiau | uždavinėtumėm, uždavinėtume, uždavinėtumėme |
|---|
| 2p. | uždavinėtumei, uždavinėtum | uždavinėtumėte, uždavinėtumėt |
|---|
| 3p. | uždavinėtų | uždavinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | uždavinėkime, uždavinėkim |
|---|
| 2p. | uždavinėki, uždavinėk | uždavinėkit, uždavinėkite |
|---|
| 3p. | teuždavinėja, teuždavinėjie | teuždavinėja, teuždavinėjie |
|---|
|
