|
|
|
|
литовский словарь / sukvailėti | |
sukvailė́ti (sukvailė́ja, sukvailė́jo) — оглупеть [поглупеть]/глупеть šnek.
/en/
become stupid/foolish/besotted
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sukvailėju | sukvailėjau | sukvailėdavau | sukvailėsiu |
|---|
| 2p.sg. | sukvailėji | sukvailėjai | sukvailėdavai | sukvailėsi |
|---|
| 3p.sg. | sukvailėja | sukvailėjo | sukvailėdavo | sukvailės |
|---|
| 1p.pl. | sukvailėjam, sukvailėjame | sukvailėjome, sukvailėjom | sukvailėdavom, sukvailėdavome | sukvailėsim, sukvailėsime |
|---|
| 2p.pl. | sukvailėjate, sukvailėjat | sukvailėjot, sukvailėjote | sukvailėdavot, sukvailėdavote | sukvailėsit, sukvailėsite |
|---|
| 3p.pl. | sukvailėja | sukvailėjo | sukvailėdavo | sukvailės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sukvailėčiau | sukvailėtumėm, sukvailėtume, sukvailėtumėme |
|---|
| 2p. | sukvailėtum, sukvailėtumei | sukvailėtumėte, sukvailėtumėt |
|---|
| 3p. | sukvailėtų | sukvailėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sukvailėkim, sukvailėkime |
|---|
| 2p. | sukvailėki, sukvailėk | sukvailėkite, sukvailėkit |
|---|
| 3p. | tesukvailėjie, tesukvailėja | tesukvailėja, tesukvailėjie |
|---|
|
