|
|
|
|
литовский словарь / išmarmėti | |
išmarmė́ti (ìšmarma, išmarmė́jo)
1. (išbėgti, išvažiuoti) выбежать/выбегать [вылететь/вылетать, выехать/выезжать] толпой с шумом;
2. (išvirti) свариться/вариться клокоча
/en/
1. run/rush out, come running out; i. iš namų run out of the house ;2. (apie skystį) splutter/bubble out; (išvirti) have spluttered/bubbled/boiled enough
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išmarmu | išmarmėjau | išmarmėdavau | išmarmėsiu |
|---|
| 2p.sg. | išmarmi | išmarmėjai | išmarmėdavai | išmarmėsi |
|---|
| 3p.sg. | išmarma | išmarmėjo | išmarmėdavo | išmarmės |
|---|
| 1p.pl. | išmarmame, išmarmam | išmarmėjome, išmarmėjom | išmarmėdavome, išmarmėdavom | išmarmėsime, išmarmėsim |
|---|
| 2p.pl. | išmarmat, išmarmate | išmarmėjote, išmarmėjot | išmarmėdavote, išmarmėdavot | išmarmėsite, išmarmėsit |
|---|
| 3p.pl. | išmarma | išmarmėjo | išmarmėdavo | išmarmės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išmarmėčiau | išmarmėtume, išmarmėtumėm, išmarmėtumėme |
|---|
| 2p. | išmarmėtum, išmarmėtumei | išmarmėtumėte, išmarmėtumėt |
|---|
| 3p. | išmarmėtų | išmarmėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išmarmėkim, išmarmėkime |
|---|
| 2p. | išmarmėki, išmarmėk | išmarmėkite, išmarmėkit |
|---|
| 3p. | teišmarmie, teišmarma | teišmarma, teišmarmie |
|---|
|
