/ru/
сдерживаться; овладеть собой
/en/
check/control oneself
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | susitramdau | susitramdžiau | susitramdydavau | susitramdysiu |
| 2p.sg. | susitramdai | susitramdei | susitramdydavai | susitramdysi |
| 3p.sg. | susitramdo | susitramdė | susitramdydavo | susitramdys |
| 1p.pl. | susitramdom, susitramdome | susitramdėme, susitramdėm | susitramdydavome | susitramdysime |
| 2p.pl. | susitramdote | susitramdėt, susitramdėte | susitramdydavote | susitramdysite |
| 3p.pl. | susitramdo | susitramdė | susitramdydavo | susitramdys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susitramdyčiau | susitramdytume, susitramdytumėme |
| 2p. | susitramdytum, susitramdytumei | susitramdytumėte |
| 3p. | susitramdytų | susitramdytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susitramdykime, susitramdykim | |
| 2p. | susitramdyk, susitramdyki | susitramdykit, susitramdykite |
| 3p. | tesusitramdo, tesusitramdai | tesusitramdo, tesusitramdai |