/ru/
совершенствоваться
/en/
improve ; be/become perfect
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | tobulėju | tobulėjau | tobulėdavau | tobulėsiu |
| 2p.sg. | tobulėji | tobulėjai | tobulėdavai | tobulėsi |
| 3p.sg. | tobulėja | tobulėjo | tobulėdavo | tobulės |
| 1p.pl. | tobulėjam, tobulėjame | tobulėjome, tobulėjom | tobulėdavom, tobulėdavome | tobulėsime, tobulėsim |
| 2p.pl. | tobulėjate, tobulėjat | tobulėjote, tobulėjot | tobulėdavot, tobulėdavote | tobulėsit, tobulėsite |
| 3p.pl. | tobulėja | tobulėjo | tobulėdavo | tobulės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | tobulėčiau | tobulėtume, tobulėtumėme, tobulėtumėm |
| 2p. | tobulėtumei, tobulėtum | tobulėtumėte, tobulėtumėt |
| 3p. | tobulėtų | tobulėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | tobulėkim, tobulėkime | |
| 2p. | tobulėk, tobulėki | tobulėkite, tobulėkit |
| 3p. | tetobulėja, tetobulėjie | tetobulėja, tetobulėjie |