/ru/
звереть
/en/
grow/turn/become brutalized
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | žvėrėju | žvėrėjau | žvėrėdavau | žvėrėsiu |
| 2p.sg. | žvėrėji | žvėrėjai | žvėrėdavai | žvėrėsi |
| 3p.sg. | žvėrėja | žvėrėjo | žvėrėdavo | žvėrės |
| 1p.pl. | žvėrėjame, žvėrėjam | žvėrėjome, žvėrėjom | žvėrėdavome, žvėrėdavom | žvėrėsime, žvėrėsim |
| 2p.pl. | žvėrėjat, žvėrėjate | žvėrėjote, žvėrėjot | žvėrėdavot, žvėrėdavote | žvėrėsite, žvėrėsit |
| 3p.pl. | žvėrėja | žvėrėjo | žvėrėdavo | žvėrės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | žvėrėčiau | žvėrėtumėme, žvėrėtumėm, žvėrėtume |
| 2p. | žvėrėtum, žvėrėtumei | žvėrėtumėt, žvėrėtumėte |
| 3p. | žvėrėtų | žvėrėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | žvėrėkime, žvėrėkim | |
| 2p. | žvėrėk, žvėrėki | žvėrėkite, žvėrėkit |
| 3p. | težvėrėjie, težvėrėja | težvėrėjie, težvėrėja |