|
|
|
|
литовский словарь / išžliumbti | |
išžlium̃bti (išžlium̃bia, ìšliumbė) šnek. проплакать/ плакать, прохныкать/хныкать šnek.
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išžliumbiu | išžliumbiau | išžliumbdavau | išžliumbsiu |
|---|
| 2p.sg. | išžliumbi | išžliumbei | išžliumbdavai | išžliumbsi |
|---|
| 3p.sg. | išžliumbia | išžliumbė | išžliumbdavo | išžliumbs |
|---|
| 1p.pl. | išžliumbiam, išžliumbiame | išžliumbėme, išžliumbėm | išžliumbdavom, išžliumbdavome | išžliumbsime, išžliumbsim |
|---|
| 2p.pl. | išžliumbiate, išžliumbiat | išžliumbėte, išžliumbėt | išžliumbdavote, išžliumbdavot | išžliumbsite, išžliumbsit |
|---|
| 3p.pl. | išžliumbia | išžliumbė | išžliumbdavo | išžliumbs |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išžliumbčiau | išžliumbtumėm, išžliumbtume, išžliumbtumėme |
|---|
| 2p. | išžliumbtumei, išžliumbtum | išžliumbtumėte, išžliumbtumėt |
|---|
| 3p. | išžliumbtų | išžliumbtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išžliumbkime, išžliumbkim |
|---|
| 2p. | išžliumbk, išžliumbki | išžliumbkit, išžliumbkite |
|---|
| 3p. | teišžliumbia, teišžliumbie | teišžliumbie, teišžliumbia |
|---|
|
