|
|
|
|
литовский словарь / paprekiauti | | paprekiáuti (paprekiáuja, paprekiãvo) поторговать/торговать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | paprekiauju | paprekiavau | paprekiaudavau | paprekiausiu |
---|
2p.sg. | paprekiauji | paprekiavai | paprekiaudavai | paprekiausi |
---|
3p.sg. | paprekiauja | paprekiavo | paprekiaudavo | paprekiaus |
---|
1p.pl. | paprekiaujame, paprekiaujam | paprekiavome, paprekiavom | paprekiaudavom, paprekiaudavome | paprekiausim, paprekiausime |
---|
2p.pl. | paprekiaujate, paprekiaujat | paprekiavot, paprekiavote | paprekiaudavot, paprekiaudavote | paprekiausite, paprekiausit |
---|
3p.pl. | paprekiauja | paprekiavo | paprekiaudavo | paprekiaus |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | paprekiaučiau | paprekiautumėm, paprekiautumėme, paprekiautume |
---|
2p. | paprekiautumei, paprekiautum | paprekiautumėt, paprekiautumėte |
---|
3p. | paprekiautų | paprekiautų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | paprekiaukime, paprekiaukim |
---|
2p. | paprekiauki, paprekiauk | paprekiaukite, paprekiaukit |
---|
3p. | tepaprekiauja, tepaprekiaujie | tepaprekiaujie, tepaprekiauja |
---|
|