|
|
|
|
литовский словарь / susivokti | |
susivókti (susivókia, susivókė) сообразить/соображать, сориентироваться/ориентироваться, понять/ понимать, найтись/находиться; разобраться/разбираться;
s. kuriuo nórs kláusimu — разобраться в каком-л. вопросе;
mẽs susivókėme, ką̃ taĩ réiškia — мы поняли, что это значит
/en/
understand, grasp; (susigaudyti, ką sakyti, daryti) find the right word to say, find the right thing to do; jis susivokė, ką atsakyti he was quick to answer ; ne be at a loss; jis nesusivokė, ką sakyti he was at a loss for what to say
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | susivokiu | susivokiau | susivokdavau | susivoksiu |
|---|
| 2p.sg. | susivoki | susivokei | susivokdavai | susivoksi |
|---|
| 3p.sg. | susivokia | susivokė | susivokdavo | susivoks |
|---|
| 1p.pl. | susivokiame, susivokiam | susivokėm, susivokėme | susivokdavome | susivoksime |
|---|
| 2p.pl. | susivokiate | susivokėte, susivokėt | susivokdavote | susivoksite |
|---|
| 3p.pl. | susivokia | susivokė | susivokdavo | susivoks |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | susivokčiau | susivoktume, susivoktumėme |
|---|
| 2p. | susivoktum, susivoktumei | susivoktumėte |
|---|
| 3p. | susivoktų | susivoktų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | |
|---|
| 2p. | | |
|---|
| 3p. | tesusivokie, tesusivokia | tesusivokie, tesusivokia |
|---|
|
