/ru/
узаконить
/en/
legalize, legitimate, legitimize
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įteisinu | įteisinau | įteisindavau | įteisinsiu |
| 2p.sg. | įteisini | įteisinai | įteisindavai | įteisinsi |
| 3p.sg. | įteisina | įteisino | įteisindavo | įteisins |
| 1p.pl. | įteisiname, įteisinam | įteisinome, įteisinom | įteisindavom, įteisindavome | įteisinsim, įteisinsime |
| 2p.pl. | įteisinat, įteisinate | įteisinot, įteisinote | įteisindavote, įteisindavot | įteisinsite, įteisinsit |
| 3p.pl. | įteisina | įteisino | įteisindavo | įteisins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įteisinčiau | įteisintume, įteisintumėme, įteisintumėm |
| 2p. | įteisintumei, įteisintum | įteisintumėt, įteisintumėte |
| 3p. | įteisintų | įteisintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įteisinkime, įteisinkim | |
| 2p. | įteisinki, įteisink | įteisinkit, įteisinkite |
| 3p. | teįteisinie, teįteisina | teįteisina, teįteisinie |