/ru/
протрезвляться
/en/
1. (pragiedrėti) clear up; 2. (išsipagirioti) become/get sober, sober up
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prablaivėju | prablaivėjau | prablaivėdavau | prablaivėsiu |
| 2p.sg. | prablaivėji | prablaivėjai | prablaivėdavai | prablaivėsi |
| 3p.sg. | prablaivėja | prablaivėjo | prablaivėdavo | prablaivės |
| 1p.pl. | prablaivėjam, prablaivėjame | prablaivėjome, prablaivėjom | prablaivėdavome, prablaivėdavom | prablaivėsime, prablaivėsim |
| 2p.pl. | prablaivėjat, prablaivėjate | prablaivėjote, prablaivėjot | prablaivėdavot, prablaivėdavote | prablaivėsit, prablaivėsite |
| 3p.pl. | prablaivėja | prablaivėjo | prablaivėdavo | prablaivės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prablaivėčiau | prablaivėtume, prablaivėtumėm, prablaivėtumėme |
| 2p. | prablaivėtum, prablaivėtumei | prablaivėtumėte, prablaivėtumėt |
| 3p. | prablaivėtų | prablaivėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prablaivėkim, prablaivėkime | |
| 2p. | prablaivėki, prablaivėk | prablaivėkite, prablaivėkit |
| 3p. | teprablaivėja, teprablaivėjie | teprablaivėja, teprablaivėjie |