|
|
|
|
литовский словарь / kalbinėti | |
kalbinė́ti (kalbinė́ja, kalbinė́jo) džn. уговаривать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | kalbinėju | kalbinėjau | kalbinėdavau | kalbinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | kalbinėji | kalbinėjai | kalbinėdavai | kalbinėsi |
|---|
| 3p.sg. | kalbinėja | kalbinėjo | kalbinėdavo | kalbinės |
|---|
| 1p.pl. | kalbinėjam, kalbinėjame | kalbinėjome, kalbinėjom | kalbinėdavome, kalbinėdavom | kalbinėsime, kalbinėsim |
|---|
| 2p.pl. | kalbinėjat, kalbinėjate | kalbinėjote, kalbinėjot | kalbinėdavot, kalbinėdavote | kalbinėsit, kalbinėsite |
|---|
| 3p.pl. | kalbinėja | kalbinėjo | kalbinėdavo | kalbinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | kalbinėčiau | kalbinėtume, kalbinėtumėm, kalbinėtumėme |
|---|
| 2p. | kalbinėtumei, kalbinėtum | kalbinėtumėt, kalbinėtumėte |
|---|
| 3p. | kalbinėtų | kalbinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | kalbinėkim, kalbinėkime |
|---|
| 2p. | kalbinėki, kalbinėk | kalbinėkite, kalbinėkit |
|---|
| 3p. | tekalbinėja, tekalbinėjie | tekalbinėja, tekalbinėjie |
|---|
|
