/ru/
вздрагивать; задрожать
/en/
(begin to) quiver/tremble ; s. iš džiaugsmo thrill with joy
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | suvirpu | suvirpėjau | suvirpėdavau | suvirpėsiu |
| 2p.sg. | suvirpi | suvirpėjai | suvirpėdavai | suvirpėsi |
| 3p.sg. | suvirpa | suvirpėjo | suvirpėdavo | suvirpės |
| 1p.pl. | suvirpame, suvirpam | suvirpėjome, suvirpėjom | suvirpėdavome, suvirpėdavom | suvirpėsim, suvirpėsime |
| 2p.pl. | suvirpate, suvirpat | suvirpėjot, suvirpėjote | suvirpėdavot, suvirpėdavote | suvirpėsite, suvirpėsit |
| 3p.pl. | suvirpa | suvirpėjo | suvirpėdavo | suvirpės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | suvirpėčiau | suvirpėtumėme, suvirpėtume, suvirpėtumėm |
| 2p. | suvirpėtum, suvirpėtumei | suvirpėtumėt, suvirpėtumėte |
| 3p. | suvirpėtų | suvirpėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | suvirpėkim, suvirpėkime | |
| 2p. | suvirpėk, suvirpėki | suvirpėkite, suvirpėkit |
| 3p. | tesuvirpa, tesuvirpie | tesuvirpa, tesuvirpie |