/ru/
прикрепляться
/en/
fasten (oneself) ; attach oneself (ir prk.)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prisitvirtinu | prisitvirtinau | prisitvirtindavau | prisitvirtinsiu |
| 2p.sg. | prisitvirtini | prisitvirtinai | prisitvirtindavai | prisitvirtinsi |
| 3p.sg. | prisitvirtina | prisitvirtino | prisitvirtindavo | prisitvirtins |
| 1p.pl. | prisitvirtinam, prisitvirtiname | prisitvirtinom, prisitvirtinome | prisitvirtindavome | prisitvirtinsime |
| 2p.pl. | prisitvirtinate | prisitvirtinote, prisitvirtinot | prisitvirtindavote | prisitvirtinsite |
| 3p.pl. | prisitvirtina | prisitvirtino | prisitvirtindavo | prisitvirtins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prisitvirtinčiau | prisitvirtintume, prisitvirtintumėme |
| 2p. | prisitvirtintumei, prisitvirtintum | prisitvirtintumėte |
| 3p. | prisitvirtintų | prisitvirtintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prisitvirtinkime, prisitvirtinkim | |
| 2p. | prisitvirtinki, prisitvirtink | prisitvirtinkit, prisitvirtinkite |
| 3p. | teprisitvirtina, teprisitvirtinie | teprisitvirtina, teprisitvirtinie |