|
|
|
|
литовский словарь / gurgti | |
gur̃gti (gur̃gia, gur̃gė)
1. (burbuliuoti) урчать, бурчать šnek. (apie pilvą);
2. žr. gurkti
/en/
1. (apie vidurius) rumble; 2. (urgzti) grumble
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | gurgu, gurgiu | gurgiau | gurgdavau | gurgsiu |
|---|
| 2p.sg. | gurgi | gurgei | gurgdavai | gurgsi |
|---|
| 3p.sg. | gurga, gurgia | gurgė | gurgdavo | gurgs |
|---|
| 1p.pl. | gurgiame, gurgiam, gurgame, gurgam | gurgėme, gurgėm | gurgdavom, gurgdavome | gurgsim, gurgsime |
|---|
| 2p.pl. | gurgiat, gurgiate, gurgat, gurgate | gurgėte, gurgėt | gurgdavote, gurgdavot | gurgsit, gurgsite |
|---|
| 3p.pl. | gurga, gurgia | gurgė | gurgdavo | gurgs |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | gurgčiau | gurgtume, gurgtumėme, gurgtumėm |
|---|
| 2p. | gurgtumei, gurgtum | gurgtumėte, gurgtumėt |
|---|
| 3p. | gurgtų | gurgtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | gurkim, gurkime |
|---|
| 2p. | gurk, gurki | gurkite, gurkit |
|---|
| 3p. | tegurga, tegurgia, tegurgie | tegurga, tegurgia, tegurgie |
|---|
|
