|
|
|
|
литовский словарь / apgurėti | |
apgurė́ti (àpgura, apgurė́jo) обкрошиться/обкрашиваться
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | | apgurėjau | apgurėdavau | apgurėsiu |
|---|
| 2p.sg. | | apgurėjai | apgurėdavai | apgurėsi |
|---|
| 3p.sg. | | apgurėjo | apgurėdavo | apgurės |
|---|
| 1p.pl. | | apgurėjome, apgurėjom | apgurėdavom, apgurėdavome | apgurėsim, apgurėsime |
|---|
| 2p.pl. | | apgurėjote, apgurėjot | apgurėdavot, apgurėdavote | apgurėsit, apgurėsite |
|---|
| 3p.pl. | | apgurėjo | apgurėdavo | apgurės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | apgurėčiau | apgurėtume, apgurėtumėm, apgurėtumėme |
|---|
| 2p. | apgurėtumei, apgurėtum | apgurėtumėte, apgurėtumėt |
|---|
| 3p. | apgurėtų | apgurėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | apgurėkim, apgurėkime |
|---|
| 2p. | apgurėk, apgurėki | apgurėkite, apgurėkit |
|---|
| 3p. | | |
|---|
|
