/ru/
сгрызать
/en/
gnaw up/away; (suvalgyti) chew (up)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | sugraužiu | sugraužiau | sugrauždavau | sugraušiu |
| 2p.sg. | sugrauži | sugraužei | sugrauždavai | sugrauši |
| 3p.sg. | sugraužia | sugraužė | sugrauždavo | sugrauš |
| 1p.pl. | sugraužiame, sugraužiam | sugraužėm, sugraužėme | sugrauždavome, sugrauždavom | sugraušime, sugraušim |
| 2p.pl. | sugraužiat, sugraužiate | sugraužėte, sugraužėt | sugrauždavot, sugrauždavote | sugraušite, sugraušit |
| 3p.pl. | sugraužia | sugraužė | sugrauždavo | sugrauš |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sugraužčiau | sugraužtumėme, sugraužtumėm, sugraužtume |
| 2p. | sugraužtumei, sugraužtum | sugraužtumėt, sugraužtumėte |
| 3p. | sugraužtų | sugraužtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sugraužkime, sugraužkim | |
| 2p. | sugraužki, sugraužk | sugraužkite, sugraužkit |
| 3p. | tesugraužia, tesugraužie | tesugraužie, tesugraužia |