|
|
|
|
литовский словарь / įkalkinti | |
įkálkinti (įkálkina, įkálkino) — известковать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įkalkinu | įkalkinau | įkalkindavau | įkalkinsiu |
|---|
| 2p.sg. | įkalkini | įkalkinai | įkalkindavai | įkalkinsi |
|---|
| 3p.sg. | įkalkina | įkalkino | įkalkindavo | įkalkins |
|---|
| 1p.pl. | įkalkiname, įkalkinam | įkalkinom, įkalkinome | įkalkindavome, įkalkindavom | įkalkinsime, įkalkinsim |
|---|
| 2p.pl. | įkalkinate, įkalkinat | įkalkinote, įkalkinot | įkalkindavote, įkalkindavot | įkalkinsite, įkalkinsit |
|---|
| 3p.pl. | įkalkina | įkalkino | įkalkindavo | įkalkins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įkalkinčiau | įkalkintumėme, įkalkintumėm, įkalkintume |
|---|
| 2p. | įkalkintum, įkalkintumei | įkalkintumėt, įkalkintumėte |
|---|
| 3p. | įkalkintų | įkalkintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įkalkinkime, įkalkinkim |
|---|
| 2p. | įkalkinki, įkalkink | įkalkinkite, įkalkinkit |
|---|
| 3p. | teįkalkinie, teįkalkina | teįkalkinie, teįkalkina |
|---|
|
